Praeities šunų gyvenimas
Šuo, kaip žmogaus draugas ir pagalbininkas įvairiose srityse, žinomas jau daug tūkstančių metų. Ir tai buvo išties stiprus postūmis kasdieniame žmonių gyvenime. Tereikia prisiminti, kad tuomet vyravo gyvenimas gamtoje ir iš gamtos, išgyvenimas rėmėsi medžiokle, kur šuo galėjo padėti kur kas lengviau rasti žvėrį, ir žemdirbyste, kurios plotus net menkai dresuotas šuo galėjo padėti apsaugoti nuo laukinių žvėrių, ypač šernų, poveikio. Tais laikais netrūko ir įvairių konfliktų tarp skirtingų genčių ir kaimų, o šuo šiuo atveju leisdavo išvengti netikėtų užpuolimų prisėlinant naktį. Turbūt jau kaip ir aišku, jog šių gyvūnų atsiradimas mūsų protėvių gyvenime tikrai palengvino jų gyvenimą.
Bėgant šimtmečiams, įvairiose pasaulio vietose radosi vis daugiau šunų veislių. Žmonės suprato, jog selekcija, arba labiau norimų požymių atrinkimas ir tolimesnis tuos požymius turinčių gyvūnų kryžminimas gali padėti kur kas geresnių rezultatų. Taip šunys tapo vis labiau panašūs vieni į kitus, tačiau vis labiau specializuoti, kur kas geriau atliekantys tam tikras funkcijas. Atsirado gudrūs aviganiai, gebantys ne tik apsaugoti bandą nuo plėšrūnų, bet padėti ją suvaldyti, netgi rasti ir parginti pasiklydusį gyvūną. Atsirado ir medžiokliniai šunys, pėdsekiai ir net galintys kurį laiką pasigalinėti su tokiu gyvūnų kaip meška, kol pagal lojimą juos ras jau ne tik nagais ir dantimis ginkluotas medžiotojas. O mažieji medžiokliniai šunys gebėjo puikiai dirbti su urviniais gyvūnais – požeminiai tuneliai patapo medžiojamam žvėreliui toli gražu ne saugus prieglobstis.
Žinoma, visos šios šunų veislės reikalavo ir dresūros. Laimei, šunys gana greit ir daug išmoksta iš savo tėvų ir visos gaujos, kurioje auga. Tačiau čia dirbo ir žmonės, atrinkinėdami šuniukas tolesniam veisimui ir pagal jų polinkį mokytis ir klausyti. Visam šitam veislių šaršalyne sarginiais šunimis dažniausiai patapdavo kitkam netinkami, nelinkę mokytis ar šiaip blogai savo pareigas atliekantys gyvūnai. Juk aploti nekviestą ar kviestą svečiai tai jau sugeba bet kas. Nors tokios pareigos iš dabarties žvilgsnio ir atrodo kaip negarbingos ir tiesiog likutinės, senais laikais ir kiemsargis šuo turėjo didžiulę vertę kaimo žmonių gyvenime. Netikėti priešai ir žvėrių puolimai dėka šunų pasidarė nebe tokie netikėti, leisdavo kur kas geriau apsiginti ar dar iš tolo nuvyti nekviestuosius.
