Kuo skiriasi didelio ir mažo šuns laikymas?

Šiandien ta diena, kai atsakinėjame į banaliai paprastus ir akivaizdžius klausimus. Be abejo, banaliai paprastais ir akivaizdžiais atsakymais. Šįkart – apie šunis, didelius ir mažus šunis. Ir jų laikymą savo namuose. Užbėgant įvykiams už akių, atskleiskime pagrindinius argumentus – maži šunys suėda gerokai mažiau maisto, jiems paprastai reikia gerokai mažiau erdvės, pakanka kur kas trumpesnių pasivaikščiojimų, jie lengviau suvaldomi pavadėlio pagalba kuomet pamato ką nors, ką norėtų užpulti. Nors paskutinis gal kiek ir juokingas, tačiau atvejų, kuomet stipri sibiro laika ar koks vilkšunis ištraukia pavadėlį iš rankų kokiai gležnai moteriškei tikrai pasitaiko. Pasitaiko, jog taip pasielgęs ir pasiekęs kokį nepamatuotai agresyviai nusiteikusį žiurkšunį ima ir perkanda. Beje, terminu „žiurkšunis“ apibūdiname mažąsias šunų veisles, ne ką didesnes už žiurkes. Čia pagrinde slepiasi visa eilė toiterjerų, nors papuola ir kiek įvairesnės veislės.

Vis tik grįžkime prie temos. Maistas. Ėdalas. Tikrai pasitaiko žmonių, kurie įsižeidžia pasakius, jog ir gyvūnas valgo. Ne ne, sako jie, gyvūnas ėda, na, arba lesa, jei tai paukščiai. Valgo tik didieji žmonės. Taigi, ėda maži ir dideli šunys tikrai skirtingą ėdalo kiekį. Žinoma, kažkiek tai priklauso ir nuo gyvūno aktyvumo, tačiau bendra tendencija išlieka. Net ir senas, pasyvus vokiečių dogas greičiausiai suės ženkliai daugiau už aktyviai lakstantį ir amsinti toiterjerą. O jei kalba eina apie nuolat alkaną ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantį haskį ar laiką, tuomet skirtumai akivaizdūs. Tad renkantis šunį derėtų stipriai atsižvelgti į suėdamo maisto kiekį – tai elementariai atsispindės jūsų šeimos biudžete.

Kitas labai svarbus faktorius – tai gyvūno aktyvumas. Dauguma didelių šunų neišvengiamai norės ilgesnių, tolimesnių pasivaikščiojimų, palakstymų. Na o mažiesiems šunims pavargti dažnai pakanka ir dešimties ar penkiolikos minučių. Žinoma, yra ir šiokių išimčių. Pavyzdžiui taksai, nors ir nedideli, tačiau tikrai stiprūs ir ištvermingi, jie mielai vaikščiotų ir porą valandų per dieną. Jei kas juos tiek vedžiotų… Na o vokiečių dogas, ypač senstelėję, yra tikrai pasyvūs šunys. Ir net su taksais jie nebus linkę lygintis. Kita vertus, koks vilkšunis ar haskis mielai ir pusę dienos lakstytų miškais ir laukais. Jei galite jam suteikti tokias galimybes, turėsite neabejotinai laimingą gyvūną.