Pastatų sandarumas

Gyvename tokioje klimato juostoje kur temperatūros svyravimų amplitudė itin didelė. Žiemą galime sulaukti ir minus 30 laipsnių šalčio, o vasarą šiluma gali siekti ir +30 ar daugiau. Turime visapusiškai prie to prisitaikyti. Automobiliams – tam naudojamos žieminės ir vasarinės padangos. Žmonės priklausomai nuo metų laiko keičia savo garderobą, avalynę ir net patalynę. Namuose irgi turime tiek vėdinimo, tiek vėsinimo, tiek ir šildymo sistemas. Bet norint sutaupyti išlaidas skirtas šildymui, pastatų sandarumaspastatu sandarumas turi būti kuo didesnis. Sandarus pastatas – tai toks kuris specialiai apšiltintas iš vidaus ar lauko. Geriausia šiltinti visą pastatą bent dešimties centimetrų storio danga. Tačiau geriau vietoje aklo pastato šiltinimo patikrinti kurioje vietoje šilumos nuostoliai didžiausi. Tam naudojamas termovizinis turimas atliekamas specialiu įrenginiu – termovizoriumi. Šis aparatas reaguoja į infraraudonuosius spindulius ir jo dėka galima matyti kur namas praranda šilumą. Reikia rūpintis visapusiška šilumine namo izoliacija. Svarbu apšiltinti sienas, grindis, lubas, sumontuoti sandarius langus ir duris. Šalia viso to reiktų pasirūpinti, kad namai būtų saugūs ir turėtų gerą vėdinimo sistemą. Jei sumontuotos saugios ir sandarios šarvuotos durys bei plastikiniai langai namo šilumos nuostoliai stipriai sumažės. Tačiau bus kita problema – namai bus tokie sandarūs, kad juose „nevaikščios“ oras ir gali pradėti pelyti sienos, trūkti gaivaus oro. Namas turi būti šiltas, bet ventiliacijos problemas taip pat būtina spręsti. Tai gali būti langai su orlaidėmis, specialios vėdinimo sistemos, rekuperatoriai, ventiliatoriai.

Nauji pastatai iškart statomi sandarūs, o senos statybos pastatus būtina apšiltinti išoriškai. Šiltinant iš išorės pastatas dažniausiai dengiamas putplasčio danga arba apšiltinimo vata, o tada kalamas apdailos lentelėmis arba tinkuojamas ir dažomas. Rekomenduojamas dangos storis – 10 centimetrų. Tai optimalus kainos ir kokybės santykis. Šiltinant pastatą svarbu nepalikti plyšių, pro kuriuos galėtų pūsti vėjas. Visus juos reikia sandarinti sandarinimo putomis.

Kyla klausimas, kodėl seniau tai nebuvo daroma? Seniau šildymas nekainavo taip brangiai, nebuvo taip žiūrima į ekologiją. Be to nebuvo ir modernių apšiltinimo medžiagų. Statant rastinius namus plyšiai būdavo tiesiog užkemšami samanomis. Šiuolaikinė chemijos pramonė sukūrė daugybę šiltinimo priemonių. Seniau nebuvo keliami reikalavimai ir namui ilgai likti šiltam. Dabar išvykus į darbą norime grįžti ir rasti šiltus namus. Seniau to niekas apskritai nesitikėjo.

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *