Kelionės Lietuvoje: senoji Skalvių pilis ir gyvenvietė

Šiandien atokioje Nemuno ir Jūros santakoje plytintis Šereiklaukis mena garsią skalvių genties praeitį. Skalvius kartu su kitomis prūsų gentimis XIII amžiaus viduryje ir antrojoje pusėje nukariavo Vokiečių ordinas ir pradėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių prie Nemuno puolimą.

Šereiklaukio gyvenvietė įsikūrusi  senųjų kelių, vedančių į Ragainę, Smalininkus, Tauragę, kryžkelėje. Čia veikė perkėla per Jūros upę. Šios vietovės archeologijos paminklų kompleksas – piliakalnis ir kapinynas Nemuno slėnio aukštumoje, spėjamas piliakalnis laukuose į vakarus nuo dvaro ir senovės gyvenvietės abipus Jūros žiočių – leidžia teigti, kad minėtų kelių tinklas susidarė kur kas anksčiau nei Šereiklaukio dvaro sodyba su malūnu, žirgynu, spirito varykla ir kitokiu verslu tapo stambiu administraciniu ir ūkiniu centru.

Dusburgietis savo rašiniuose pasakoja apie kryžiuočių kovą su Šereika, vienos pilies vadovu. Kovą esą laimėjo kryžiuočiai. Kartu su aštuoniais vyrais į nelaisvę paimtas Šereika bandė ištrūkti ir kovodamas žuvo.

Nuo XIX amžiaus antrosios pusės istorijos tyrinėtojai Šereikos pilies ieškojo Jūros žemupyje ir pirmiausiai žvilgsnį kreipė į Šarkos kalną Kalėnuose, Tauragės rajone. Tačiau XX a. Pirmosios pusės legendose Šereika jau siejamas su Šereiklaukiu. 1986-1988 metais buvo surasta Šereiklaukio senovės gyvenvietė į rytus nuo dvaro ir piliakalnis Nemuno slėnio aukštumoje. Tai pagrindė hipotezę, kad Šereiką reikia sieti su Šereiklaukiu Nemuno ir Jūros santakoje.

Seniausią Šereiklaukio, dabar – Šereitlaukio, praeitį mena archeologijos paminklai, kuriuos itin paprasta aplankyti keliaujant divračiais, automobiliu ar kemperiais Klaipėdoje bei aplinkiniuose miestuose. Pirmasis piliakalnis yra stačiame Nemuno slėnio aukštumos kyšulyje, jo aikštelė –  24×39 metrų dydžio, saugoma pylimo ir gynybinio griovio. Čia aptikta akmens amžiaus radinių, pirmųjų mūsų eros amžių ir XII-XIII a. keramikos. Antrasis piliakalnis yra į vakarus nuo dvaro sodybos, atskiroje kalvoje, kurios viršuje – 34×40 metrų dydžio aikštelė. XIX a. Čia palaidota dvarininko Dreslerio šeima, o lauke prie kalvos archeologai atsitiktinai rado V-VI a. radinių.

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *